Naujienos

„PZU Lietuva“: 2010 metais gamtos stichijos sukėlė 2,5 karto daugiau Kasko įvykių

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenys rodo, kad 2010 metais savanoriško automobilių draudimo (Kasko) grupėje buvo užregistruotas neįprastai didelis skaičius žalų, kurias automobiliams padarė gamtos stichijos. Nors didžiausią Kasko žalų dalį sudaro eismo įvykiai, tačiau gamtos stichijų sukeltos žalos pernai buvo labiausiai auganti žalų grupė, dėl kurios vairuotojams buvo išmokėta net 2,5 karto daugiau draudimo išmokų. Vidutinė Kasko išmoka 2010 metais siekė apie 2800 litų.

„2010 metai Lietuvoje pasižymėjo gamtos stichijų gausa. Nuo jų nukentėjo ne tik gyventojų būstai, bet ir transporto priemonės – Kasko draudžiamųjų įvykių padaugėjo 258 procentais. Didžiausia dalis – net 84 proc. visų su gamtos stichijomis susijusių žalų automobiliams buvo užfiksuota vasarą, kuomet šalyje ne kartą siautė audros, liūtys ir potvyniai, kita dalis – pavasario potvynio metu“, – sakė „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Modestas Žilionis.

Pasak M. Žilionio, pavasarinio potvynio metu dalis gyventojų nespėjo išgabenti savo automobilių iš apsemtų garažų arba užlietų lauko teritorijų. Vasaros audrų metu nukentėjo po medžiais palikti automobiliai – ant jų krito vėtros nulaužti medžiai, statinių stogo dangos detalės. Liūčių metu fiksavome apsemtose gatvėse nukentėjusių automobilių žalas – vandens sugadintus salonus. Vidutinė išmoka už gamtos stichijų padarytas žalas automobiliui 2010 m. siekė 2000 litų. Žiemos metu kiemuose ir gatvėse paliktiems automobiliams pavojų kėlė nuo stogų krintantis sniegas ir ledo dariniai. Jų vidutinė žala siekė 2500 litų.

Praėjusią vasarą Lietuvoje buvo itin stiprių liūčių, atnešusių daug rūpesčių vairuotojams. Jų metu į gilias vandens sankaupas gatvėse įvažiavę automobiliai geso, o paliktų salonus užtvindė vanduo. „Vienas tokių pavyzdžių – Klaipėdoje užregistruotas draudžiamasis įvykis, kai nuolat gatvėje statęs savo automobilį gyventojas po smarkios liūties rado vandeniu užtvindytą automobilio saloną. Po kelių dienų, atslūgus vandeniui, vairuotojas pabandė užvesti savo automobilio variklį, tačiau pastangos nuėjo veltui – drėgmė ir vanduo sugadino automobilio elektroninę sistemą. Automobilio savininkui dėl to buvo atlyginta apie 7 tūkst. litų siekusi žala“, – pasakojo M. Žilionis.

Nors ne visada galima išvengti gamtos stichijų atnešamų nuostolių, keletas saugumo priemonių gali sumažinti potencialią žalą. „Visų pirma, svarbu nepalikti automobilio stovėti po aukštais, senais medžiais, prie elektros laidų ar kitų objektų, kurie galėtų būti nestabilūs pučiant stipriam vėjui. Antra, reikėtų nuolat sekti šalyje skelbiamas orų prognozes. Tai gali padėti numatyti įvairias gamtos stichijas, kurios turi tiesioginį poveikį eismo sąlygoms ir automobilių saugumui. Patariame, jei tik įmanoma, savo kelionių planus derinti su numatomomis sąlygomis kelyje “, – pataria M. Žilionis.

Pasak M. Žilionio, prasidėjus atlydžiui pavojingomis automobiliams vietovėmis tampa Pamarys ir dalis šalia upių esančių rajoninių kelių. Prasidėjus potvyniams patariame vairuotojams vengti vandens apsemtų kelių, nes yra didelė rizika, kad jais važiuojant į variklį pateks vanduo ir įvyks hidrosmūgis. „Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad apsemtais keliais eksploatuoti transporto priemones yra draudžiama, o tokioje situacijoje patyrus žalą įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju ir žala neatlyginama“, – priminė M. Žilionis.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ per 2010 m. jau yra išmokėjusi 84,2 mln. Lt draudimo išmokų. Kasko draudimo išmokos sudaro 23,6 mln. litų.