Naujienos

„PZU Lietuva“: 2011-aisiais draudimo rinka nuo automobilių atsigręžė į žmones

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ teigimu, 2011-ieji draudimo rinkai tapo lūžio metais - augimo tendencijos parodė, kad keičiasi visuomenės poreikiai ir sąmoningumas, užsitikrinant savo saugumą ir saugant savo turtą.

„Besibaigiantys 2011-ieji draudimo rinkai buvo stabilizacijos metai – sąstingis praėjo ir rinka buvo linkusi augti. Kartu svarbu pabrėžti, kad šiemet gerokai pasikeitė draudimo plėtros kryptys – pagal augimo tempus lyderystė iš automobilių draudimo perėjo į žmonių sveikatos ir gyventojų būsto sritis. Galime teigti, kad nuo patogumo ir komforto atsigręžta į žmogų, jo saugumą ir gyvenimo stabilumą. Taigi krizė kiek pakoregavo visuomenės vertybes – tai matyti ir iš pasirenkamų draudimo sprendimų“, - sako „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Automobilių draudimo rinka stabilizuojasi

Apžvelgdamas pagrindines draudimo rūšis „PZU Lietuva“ vadovas pabrėžė, kad populiariausia draudimo rūšis – privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA) – per 2011-uosius augo gana netolygiai. Iš privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo bendrovės per 2011 m. 10 mėnesių gavo 6 proc. daugiau pajamų. Didžiąją šio augimo dalį lėmė komerciniais tikslais naudojamų automobilių draudimas – jis siekė net 22 proc. M.Jundulas tai aiškina ekonomine Lietuvos situacija - per paskutinius kelerius metus pasenęs įmonių automobilių parkas šiemet buvo sparčiau atnaujinamas. Bendrovės 2011 m. įsigijo daugiau naujų automobilių, palyginti su 2010 m.

Privačių asmenų vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo kaina 2011 m. išliko panaši kaip 2010 m. „PZU Lietuva“ vadovas sako, kad TPVCA draudimo kaina Lietuvoje ir toliau išlieka viena mažiausių regione.

KASKO draudimui didesnės įtakos turėjo liepos mėnesį pasikeitusi muitų tvarka Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane. Iki 2011 m. liepos, kuomet iš Lietuvos buvo galima pigiau išvežti naudotus automobilius į šias šalis, Lietuvos gyventojai buvo linkę juos parduoti. Pasibaigus palankiam prekybos naudotais automobiliais laikotarpiui, gyventojai pradėjo pirkti daugiau naujesnių draudžiamo amžiaus automobilių ir juos aktyviai draudė. Liepos-spalio mėnesiais KASKO draudimo sutarčių įmokų apimtys ūgtelėjo 9,4 proc.

„Liepos mėnesio riba ypač ryški privačių automobilių draudimo rūšyje. Birželį KASKO draudimo augimas siekė 1,1 proc., liepą – jau 5,7 proc., o spalį – net 37 proc. Automobilių pardavėjai rado savo pirkėjus Lietuvoje“, - atkreipė dėmesį M.Jundulas.

Jo teigimu, 2011 m. atsigavus ekonomikai, gyventojai dažniau rinkosi ilgalaikę apsaugą. Skirtingai nei prieš metus, 2011 m. trumpalaikių TPVCA sutarčių sumažėjo 22 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad nebėra ir sezoninio TPVCA draudimo bumo, kuomet didžioji dalis šalies vairuotojų kovo-gegužės mėnesiais atnaujindavo draudimo sutartis.

„Šie metai patvirtino, kad civilinės vairuotojų atsakomybės draudimas vis mažiau susijęs su sezoniškumu, o draudimo sutartys sudaromos tolygiai visus metus. Ši tendencija liudija, kad per aštuonerius metus didžioji dalis gyventojų jau pakeitė savo automobilius“, - sakė M.Jundulas.

Gyventojai linkę drausti savo namus

„PZU Lietuva“ vadovo teigimu, 2011 m. gyventojų turto draudimo segmentas linkęs augti sparčiau nei visa ne gyvybės draudimo rinka. Stichinės gamtos jėgos, siaučiančios Lietuvoje jau nebe pirmus metus ir atnešančios nemažų nuostolių ir miestų, ir rajonų gyventojams, turėjo įtakos žmonių apsisprendimui saugoti savo turtą, jį apdraudžiant.

„Rinkoje augo ir turto draudimo įmokos, ir išmokos už žalą turtui. Svarbu pabrėžti, kad 2007-2008 metais būsto draudimo rinką augino didelis perkamų butų ir namų skaičius, imant paskolas ir banko reikalavimu draudžiant būstą. O šiuo metu būstas dažniau draudžiamas dėl tikrojo saugumo poreikio. Vis daugiau gyventojų suvokia, kad nelaimės atveju būtent draudimas atlygina nuostolius už būstą bei turtą jame“, - teigia „PZU Lietuva“ vadovas.

M.Jundulo teigimu, Lietuvos gyventojai kol kas labiausiai bijo vagių, nors draudikų duomenys liudija, kad turtas dažniausiai nukenčia nuo užliejimų ir stichinių nelaimių – vėtrų, liūčių, gaisrų. „PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus teigimu, šis nuostatų ir realybės neatitikimas su laiku turėtų keistis – žmonės vis dažniau supranta, kad ne šarvuotos durys ir tvirtos spynos padės išsaugoti namus, kilus gaisrui, vėtrai nuplėšus stogą ar prakiurus vamzdžiams kaimynų bute.

Darbdaviai susirūpino darbuotojų gerove

Sveikatos draudimo rinka 2011 metais šoktelėjo net 48 proc., o „PZU Lietuva“ net kelis kartus pranoko bendrą rinkos tendenciją - per metus sveikatos draudimo rodikliai išaugo daugiau nei 5 kartus.

„Būtent sveikatos draudimo rinkoje glūdi didelis potencialas – Lietuvos verslas vis dažniau linksta suteikti darbuotojams sveikatos draudimą kaip vieną iš svarbių priemonių darbuotojų motyvacijai didinti. Atlyginimų lygis pastaruosius kelerius metus nelinkęs augti, o darbdaviai darbuotojus motyvuoja papildomai suteikiamomis priemonėmis, kurios atitinka jų poreikius“, - teigia draudimo bendrovės vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad įmonėms draudžiant savo darbuotojų sveikatą kartu sukuriama ir papildoma vertė visai sveikatos sistemai - į Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas per 2011 metus įplaukė apie 20 mln. litų. Ši suma atiteko privačioms ir valstybinėms medicinos įstaigoms.

M. Jundulo teigimu, sveikatos draudimo rinkos plėtros potencialas yra didžiulis, juk kol kas ši paslauga teikiama tik verslui. „Kad galėtume pradėti šį draudimą siūlyti privatiems klientams, reikalingas valstybės dėmesys ir pokyčiai sveikatos sistemoje“, - sakė M. Jundulas.

Populiarės elektroninės paslaugos

„PZU Lietuva“ vadovas mano, kad 2012 metais draudimo rinkoje bus plėtojami ne tik draudimo sprendimai. Vienas svarbesnių pokyčių įvyks draudimo sutarčių pardavimo būdų ir kanalų srityje. Vis daugiau draudimo sutarčių sudaroma internetu ir telefonu. Be to, plečiasi el. būdu paslaugas parduodančių partnerių ratas - elektroninės bankininkystės sistemos naudotojai linkę per el. bankininkystės sistemas naudotis net tik banko paslaugomis, bet ir įsigyti kitų paslaugų. „PZU Lietuva“ draudimo paslaugas įsigyti galima prisijungiant per SEB, DNB, Ūkio banko, Medicinos banko el. bankininkystės portalus – iš čia ateinančių klientų srautas kasmet auga.

„Žmogus, bent kartą apsidraudęs internetu ar telefonu, grįžti prie kitų draudimo paslaugos įsigijimo būdų nebenorės, nes įvertins greitį ir draudimo proceso paprastumą. Dar daugiau - draudikai ieško sprendimų, ir kaip pardavimo procesą patogiai perkelti į internetą, ir kaip visiškai atsisakyti popierinės sutarties varianto, paliekant tik elektroninius draudimo duomenis. Šie duomenys būtų prieinami visoms suinteresuotoms šalims, pvz., policijai, kuri galėtų automobilio draudimą patikrinti tiesiogiai elektroninėje duomenų bazėje“, - ateities planus dėsto M.Jundulas.

Jo manymu, draudimo suteikiama apsauga bus įsigyjama ne tik atskiromis sutartimis - draudimas vis dažniau patenka į klientams siūlomų kitos rūšies prekių ar paslaugų paketą – išduodamos bankų mokėjimo kortelės su draudimu, siūlomi mobilieji telefonai su draudimu, kompiuteriai su draudimu ir kt. Tokių kartu su draudimu parduodamų prekių ir paslaugų pasiūlymų rinkoje tik daugės.